2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Apie peles


    Kažkada vieno sovietinio filmo herojus sakė: „Fronte viskas buvo aišku: priekyje - priešas, už mūsų – Maskva*“. Štai tokio aiškumo dauguma mūsų lig šiol pasigenda. Ir to aiškumo trūksta ne vien kaimo žmogeliui, bet ir tiems, kas tą aiškumą formuoja. Ir niekam neįdomus faktas, kad karo nėra. Norėčiau kad taip ir liktų - taika.
Štai pavyzdžiui bičiulio fb sienoje skaitau V. Landsbergio mintį: „
(...) Kai sužinojau, kad murzininkų, viešai demonstruojančių fašistinę vėliavą, ideologas instruktorius - KGB pulkininkas, nebuvo ko nustebti. Kontora turi dirbti. Lietuva - fašistų žemė, pakanka poros nuotraukų. Kai futbolo rungtynėse šmėkšteldavo šūkių prieš žydus, prieš juodus - galėjai galvoti visaip. Ir apie instruktorius, ir apie besmegenius. Pastarieji nesupranta, jog tai Lietuvos (ir lietuvių!) tarptautinė kompromitacija. Pirmieji - supranta. Kontora turi dirbti. Vietinio lenkų nacionalizmo viršūnėje irgi patarinėjo KGB kadras. O "Lietuva - lietuviams", tai ne vien vaikų klaidinimas, bet iš tikrųjų į kumštį suspaustas kurstymas ir grąsymas visiems kitokiems mūsų piliečiams (išvaryti juos?), kuomet svajonių tikslas toks: kad Lietuva pusgalvių žemė (norimas vaizdelis) liktų pasaulyje izoliuota. Visi kiti čia esą svetimi, tiktai mes - "naši". Kontora ir vėl pritartų. Modelis rytuose. Vis dėlto tikimės, kad nesuvokiantys ką skelbia rėksniai dar nėra Lietuvos vizitinė kortelė.
Gražu kad profesorius jautriai reaguoja į užgimstantį totalitarinį gaivalą, bet kodėl taip korektiškai? Kodėl taip orientuotai**? Šališki pinigai ir propaganda žinoma turi įtakos, bet ką, manote, mūsų žemelėj nebeužtenka puspročių entuziastų pasiryžusių žygiuoti paskui Hitlerį ar Leniną vien dėl protesto ir asmeninio kvailumo? Ar paskui kokį savą tautinį diktatorių? Dar ir kaip užtenka, va net ir Druskininkų Naujienų redaktorius taip sako. Bet aš sakau: tebūna jie visi: komunistai, fašistai ir panašioms pažiūroms prijaučiantys. Kad tik ant galvos neliptų ir į sriubą nemyžtų. Nes jei tokių nebūtų visai, kas mums primintų vertybes? Jei nebūtų tokių dirgiklių kaip Čekutis, Paleckis ar kokia Jackaitė, žmonės greitai pasijustų sotūs, apsnūdę ir gal net šiek tiek laimingi. Gal net imtų manyti kad “laimė piniguose, o ne jų kiekyje”, chi, chi :) Bet tik alkanas katinas gaudo peles...
Mūsų  neabejingumas gimsta tik tada, kai mus gerai sudirgina. Taip, taip! Kaip rusai sako: “Kol griaustinis nesudundės, mužikas nepersižegnos“. Ir taip visur: politikoje, naujuose teisės aktuose (kad tave kur ACTA! greit sakysim) ir paprasčiausioje buityje. Vien reaguojame, atsišaukinėjame. Net aš šitai parašiau tik Romą Sadauską paskaitęs ir dėl to man gėda. Bet visa tai procesas, veiksmas ir atoveiksmis, tad kol jis (procesas) vyksta – viskas šioje šalyje yra gerai.

*Ištiesų sakė: "už mūsų savi (mūsiškiai). Apie Maskvą sakė: "Nė žingsnio atgal, už mūsų Maskva".
**Orient - rytai.