Short story
#Duokit_pavaldyt #Kavavirės_testas

Taigi, vyksta vakarykštė revoliucija mitingas. Prelegentai kalbas stumdo, muzikantai muzikuoja. Sušalau ir nuslinkau į Ikiuką kavos. O ten eilė eiliausia. Stoviu, naršau tapšnofoną, laukiu, eilė nejuda. Pamažu per dvidešimt hipsterių iki manęs ima sklisti gandai: "vanduo baigėsi", "ne, kava baigėsi", "aparatas neveikia".
Prieinu arčiau. Hipsteris su kanapės lapu bando išgooglinti aparato manualą. Hipsteris su ženkliuku "je suis Gabrielius" ar tai "I love Gabrielius" googlina IkI administracijos telefoną: "tuoj aš jiem paskambinsiu ir pasakysiu, kad meistrą atsiųstų".
- Na ne, vyrai, - sakau. Aš čia ne nakvot atėjau. Praleiskit!
Prasibraunu. Aparatas išmanusis rašo: "tank is full". Aišku. Tirščių prisirinko. Atidarau - pustuštis. Pakratau. Uždarau. Aparatas klausia: "is the tank empty?" Spaudžiu "yes" + "Juoda kava" ir čiurliurliur...
O! O! O! - apakus publika. Nėr už ką. You are welcome.
Ne, aš suprantu. Esu over 45 dinozauras. Iš tų, kurie dar patys moka įsukti elektros lemputę.
Bet juk: "duokit pavaldyt!", "I love Gabrielius". Aha, jau, duodam. Kurgi ne. P. S. Nuotrauka asociatyvinė.